Jau kelinti metai negyvenamoje saloje savo dienas "stumia" per audrą paskendusio laivo jūreivis. Sėdi jis ant smėlėto kranto, liūdnai žvelgia horizontan ir, atsisukęs į greta stovinčią palmę, sako:
- Na, jeigu ne tu, mano mieloji Veronika, tai senai būčiau iš proto išsikraustęs...
http://ping.fm/ybDlf
No comments:
Post a Comment