2008-04-10

Žiurkė žudikė

Berniukams patinka nauji žaisliukai. Be išimčių. Prieš, maždaug, du mėnesius sugalvojau atsinaujinti savo asmeniniam kompiuteriui skirtų priedų arsenalą. Kadangi tarpinė tarp kėdės ir klaviatūros (vartotojas - aut. past.) rankomis dažniausiai sąveikauja su mygtukynu arba pelyte, tai nusprendžiau pradėti nuo pastarojo plastmasinio augintinio.
Pirmoji mano, kaip pirkėjo, taikiklyje atsirado Logitech G7. Prieš prasidedant kandidatų atrankai naudojau Logitech NX60 - kompaktišką bevielį įvesties įrenginį, kurio vien pilnas pavadinimas bei specifikacija išduoda, jog naudoti derėtų jungiant prie nešiojamo asmeninio kompiuterio. G7 prieš tuometinę pelę atrodė kaip galinga, steroidais prikimšta žiūrkė žudikė, garantuosianti man totalų pasisekimą bei vienvaldystę virtualiame žaidimų pasaulyje. Kaip bebūtų gaila, bet nei tuo metu, nei dabar (dienoraščio įrašo užsaugojimo momentu) šis visiems gerai žinomos firmos produktas nei Lietuvoje, nei, panašu, visoje motulėje Europoje nėra oficialiai platinamas. Liko tik galimybė įsigyti kokiame nors internetiniame aukcione arba anapus Atlanto veikiančioje elektroninėje parduotuvėje. Gaila, bet tokiu atveju prie kainos prisideda dar trečdalis sumos už transportavimo išlaidas ir paini situacija garantinio aptarnavimo atveju. Nutariau nerizikuoti, o analogiško arba net geresnio pirkinio ieškoti tėvynės rinkoje.
Galų gale po gausybės perskaitytų straipsnių, diskusijų, po keleto vizitų kompiuterine technika prekiaujančiose krautuvėse mano žvitri akis užkliuvo už visiškai tuo metu nežinomos ir negirdėtos Razer firmos pelių. Žinoma, iš pradžių dėmesį patraukė skambūs reklaminiai šūkiai ir pažadai, tačiau po trumpo duomenų gavybos seanso surasti atsiliepimai iš vartotojų taip pat skambėjo tik teigiamai. Nusprendžiau surizikuoti. Iš gan plataus pelių asortimento išsirinkau optimaliausią variantą (mano) pagal kainos, kokybės ir funkcionalumo santykį. Nenorėjau ilgiau kankintis dvejonėse ir nežinioje todėl sekančią dieną už 179.95 piniginių ekvivalentų įsigijau Razer DeathAdder. Sutinku, kaina tikrai apvaloka, bet, kaip toliau įsitikinau, prekė verta kiekvieno cento.
Naujasis stalo paviršiaus gyventojas buvo tvarkingai supakuotas juodame karstelyje. Keletas padėkos raštų, garantinių pasižadėjimų, reklaminių skrajučių ir optinė laikmena su reikiama programine įranga palikti įkapėmis. Atsargiai išpakavau, išvyniojau laidą, perrištą plona viela, o reikiamą galą įkišau į USB lizdą. Pulsuojančiu ritmu skaisčiai sušvito mėlynas gamintojo logotipas ir įsižiebė ratukas tarp dviejų mygtukų. Operacinė sistema nuosekliai susipažino su naujuoju įrenginiu. Nekantraudamas sušėriau CD, paleidau diegimo bylą. Keletas pistoletiškų standartinio dialogo langų... pasiūlymas perkrauti kompiuterį. Aklai pasitikėdamas su viskuo sutikau ir po keletos akimirkų jau brukau senąjį graužiką į stalčių kuo giliau bei niurkiau naująjį.
Pirmasis įspūdis - svoris. Palyginus su dviem AA standarto maitinimo elementais varomu belaidžiu pirmtaku skirtumas akivaizdus. Neesu labai išdykęs, bet būdavo momentų kada vakarop pradėdavo perštėti riešą. Pasirodo diskomfortą sukeldavo kelios valandos stalo paviršiaus obliavimo su 73 g sunkesne pele.
Sekanti pastaba yra kiek neigiama. Pirmą dešimtį delno uždėjimo ant angies kartų bevardis pirštas pasimesdavo nežinioje nes mygtukai yra kiek gilesni ir platesni nei vidutiniškai, bet ne tiek, kad patogiai tilptų du pirštai. Adaptuotis prie naujų sąlygų pavyko itin greitai nes šį trūkumą kompensavo kiti privalumai.
Vienas iš jų - itin maloni prisilietimams, švelni danga, primenanti minkštą guminį, bet tvirtą paviršių. Jei (atvėrus kokią nors gašlaus turinio internetinę svetainę) staiga pradėtų prakaituoti delnai ši kompiuterinė pelytė jums iš rankų tikrai nepabėgs. Tiesa, tokia danga apgaubta tik viršutinė įrenginio dalis, o šonai bei apačia sudaryti iš blizgaus plastiko, ko pasekoje vietoje, kur nykštis liečiasi su korpusu, retkarčiais lieka plonas įvairios kilmės nesunkiai pašalinamo purvo sluoksnis. Na, asmeninės higienos sumetimais rankas plauti reikia dažniau. (-:
Razer DeathAdder skirta tik dešiniarankiams vartotojams todėl tik kairiame šone, kiek aukščiau nykščio yra du programuojami mygtukai. Nebepamenu kokios funkcijos jiems buvo priskirtos pagal nutylėjimą, bet aš iš karto sukonfigūravau DPI didinimui/mažinimui (labai pravartu žaidžiant taip mėgiamas šaudykles). Priešingai nei kitų gamintojų modeliuose šie mygtukai nėra tie, kuriuos įmanoma paspausti netyčia, nes nykštį tenka kiek pakelti tam, kad juos spustelti.
Paskutinis bet ne ką mažiau svarbus yra ratukas tarp dviejų pagrindinių klavišų. Jis šviečia ir yra kiek masyvesnis už savo paprastesnius brolius. Turbūt preciziškumo vardan kiekvienas pasukimas yra tvirtai fiksuojamas, bet įprastinis traškėjimas nėra itin erzinantis kai paskubomis reikia prasukti didelius teksto masyvus. (Pamenu teko ne vieną prieš tai turėtą kompiuterinę pelę modifikuoti savarankiškai tam, kad pašalinti šį įkyrų traškėjimą.)
Dar vienas aspektas, prieš tai mane nukreipęs aukščiau paminėta belaidžių įvesties įrenginių linkme - vielos atkarp pelės ir kompiuterio USB lizdo. Kad ir kaip sistemingai būtų išdėstytas laidas, kad ir kaip dažnai iš naujo tvarkingai beperjunginėčiau visą raizgalynę pabaigoje gaunasi tas pats: laidai kliūva vienas už kito, susipainioja, o pelės judėjimas tampa apribotas nors ir akimirkai, bet, žinoma, atsakingiausiu momentu (pvz. taikiklyje laikant priešo makaulę). Šiuo atžvilgiu neonu pasipuošusio mechaninio graužiko uodega gerokai plonesnė, lengvesnė bei elastiškesnė. Pati fizinė jungtis tarp PC ir pelytės nebetrukdo įnirtingai manevruoti kovos lauke.
Tokiai pelei nesvarbus net paviršius, kuriuo ji laksto. Kursorius ekrane savavališkai nešokinėja, nedreba ir impulsyviai nebėgioja iš vieno kampo į kitą. Žinoma, aštresnius pojūčius pabrėžia ir Cyber Snipa pagrindas. Man tik belieka džiaugtis, nes pats tokio tikrai nebūčiau įsigijęs, o dovanotam pelės kilimėliui į hi-tech sudedamąsias dalis niekas nežiūri. (-:
Kiek teko susidurti, tai vienintelis potencialius tokių, kiek brangesnių, kompiuterinių pelių vartotojus į dvi stovyklas dalinantis klausimas - įrenginio forma. Rodos, visi supranta, jog ji turi būti patogi ir tiek. Apie ką čia daugiau diskutuoti? Pasirodo, kad skirtingas žmogus savo nebylūjį elektroninės erdvės kompanjoną laiko skirtingai. Skiriamos dvi grupės individų. Manipuliatorių stumdantys: 1) pirštų galais (claw grip); 2) visu delno paviršiumi (palm grip). Akivaizdu, kad pirmiems labiau aktualūs yra svorio parametrai, antriems - formos. Jei asmeniškai man Razer DeathAdder prie rankos it prilimpa, tai ne vienas iš mano draugų norėtų, jod ji būtų kiek aukštesnė, su kupra kaip pas Noterdamo kupriuką varpininką. Taigi, prieš rizikuojant vienu kitu litu derėtų atidžiau išanalizuoti savo įpročius. Kitaip galima netikėtai suabejoti investicijų sėkme.
Visam įrenginio funkcionalumui užtikrinti reikia įdiegti reikiamas tvarkykles ir programinę įrangą. Kartu su operacine sistema pasileidžia bei nuolat procesų sąraše ir sisteminėje juostoje prie laikrodžio tūno pelės valdymo, kalibravimo programa. Sąsaja intuityvi ir paprasta (bent jau kertines anglų kalbos žinias turinčiam vartotojui). Ramybės būsenoje procesas uzurpuoja iki 10MB operatyvinės atminties. Problemų ar neaiškumų nebuvo.
Kol kas esu visiškai patenkintas pirkiniu. Rezultatas pranoko lūkesčius pagal visą penkmečio planą, gal net kiek daugiau. Žinoma, jei žmogaus veikla prie kompiuterio apsiriboja pora valandų ramaus kasdieninio naršymo ar muzikos klausymo, tai pakeitus pelytę našumas padidės minimaliai, bet jei aukų skaičius špjovų pavidalu fiksuojamas ant stalo kampo ar naktimis dažnai kankina nemiga, tai toks tinkamas virtualios ekipiruotės elementas suteiks naujas galimybes ir paspartins senąsias.