Kaip (ne)pirkti kalėdinių dovanėlių

Prieš kelias dienas sėkmingai praūžė pirmasis šventinio žiemos sezono etapas - Kūčių vakaras bei porelė kalėdinių dienų. Pagal papročius, kurie krikščioniško pasaulio visuomenėje susiklostė per ilgus šimtmečius, yra priimta pirmosios Kalėdų dienos rytą po žaliu, įmantriais blizgučiais nukabinėtu daiktu, rasti kelis į ryškiaspalvį popierių suvyniotus paketus. Šių talpų turinys bei kilmė juos aptikusiems šeimininkams visada išlieka didžiausia šventine paslaptimi. Vieni, ypač jaunesnioji žmonių, aptikusių minėtus radinius, dalis, tiki, jog juos palieka kažkoks mistinis raudonveidis, baltabarzdis senolis, kiti, savo ruožtu, (kaip ir dabartinė Lietuvos Respublikos prezidentė užsienio politikos klausimais) laikosi kiek pragmatiškesnės pozicijos. Jie tiki, kad, būdami dalinai aptemusios sąmonės arba menamai padėdami mitologiniam seneliui atlikti jo profesinę pareigą, patys ankstyvą rytą po skarotąja pakišo dovanėles. Žinia, jog jei šie smulkūs, bet širdžiai mieli siurprizai iki žaliojo šešėlio atkeliavo ne iš stebuklingojo gausybės maišo, tai kažkokiu būdu kelią rado tiesiai iš krautuvių vitrinų bei lentynų.

Geras mano draugas labai norėjo nustebinti žmoną prekybininkų teikiamoje asortimento jūroje išrenkant būtent tai, ko reikia, ką išvydusi ji tikrai nudžiugtų. Išradingesnis žmogus kalėdinį siurprizą patyliukais būtų išrinkęs ir įsigijęs savarankiškai, tačiau racionalus mąstymas nugalėjo ir tereikėjo nugirsti ar pastebėti kokį objektą išvydus skaisčiausiai nušvinta moters akys. Kalėdinio ryto stebuklo laureatė irgi pasirodė ne iš kelmo spirta bei lyg tyčia beveik pirštu parodė ką tikėtųsi rasti tarp blizgaus šventinio popieriaus klosčių. Draugas puikiai įsidėmėjo objektą, bet, o varge, pamiršo kurioje iš tos nesuskaičiuojamos gausybės krautuvių tai įvyko. Juk žinote kaip vyrams sunku (o gal ir nelabai įdomu) orientuotis ne maisto ar įrankių krautuvėse. Vargšui teko dar kartą aplankyti ir nuodugniai patikrinti visus miesto PLC (prekybos ir laisvalaikio centrus). Dar kartą pasitvirtinus vienam iš Merfio dėsnių, išlavintos asociatyvios atminties dėka vienoje iš paskutinių "stotelių" draugui pavyko atrasti taip ieškotą artefaktą.
Šios istorijos moralas yra paprastas kaip trys kapeikos: kad ir kaip sunku bebūtų, atsakingiausiais momentais stenkitės išgirsti ką kiti sako. Nebent mėgstate improvizuoti bei nebijote linksmų aplinkinių šypsnių kam nors papasakojus panašius nuotykius.

Laimingų artėjančių Naujųjų Metų!