2009-09-23

Angis dabar dar geriau matys

2006-ųjų metų gruodžio mėnesį išleistas Razer DeathAdder įvesties įrenginys, kurį pats šiuo metu naudoju (daugiau paskaityti galima paspaudus šią nuorodą), tapo pirma pasaulyje trečios kartos optine kompiuterine pele.
Šis skambus titulas buvo skirtas dėl išties įspūdingo tam metui vaizdo jutiklio parametro - net 1800 dpi. Praėjus beveik trims metams tai vis dar garantuoja pelytei aukštą pozicionavimo tikslumą ir galimybę žaibiškai reaguoti į menkiausius vartotojo rankos judesius. Vienok po ilgalaikės pertraukos kompiuterinių aksesuarų užkietėjusiems žaidimų gerbėjams gamintojas sugalvojo kiek atnaujinti minėtą produktą.

Buvo nuspręsta, jog tą patį grėsmingą pavadinimą perimsiančioje, liniją pratęsiančioje bei būdingas dizaino formas paveldėsiančioje pelėje bus diegiamas 3500 dpi raiškos sensorius. Pačio įvesties įrenginio išmatavimai (128x70x42,5) liks nepakitę.

Įvesties įrenginys bus skirtas tik dešiniarankiams kompiuterių vartotojams. Kaip ir dabar, išliks visų penkių Hyperesponse klavišų programavimo galimybė, USB sąsajos kištukas paauksuotas, o teflolinės kojelės garantuos glotnų ir begarsį slydimą bet kokiu paviršiumi. Su asmeniniu kompiuteriu pelę jungiantis laidas bus pintas.
Naujo senojo gaminio kaina rinkoje - ~60EUR.

(Šaltinis iXBT)

2009-09-17

Buvo Kiaulė-voras dabar bus Pelė-muilas

Kartais išorines kompiuterių dalis ir aksesuarus kuriančių dizainerių vaizduotė pasauliui padovanoja tokius originalius ir linksmus "žaisliukus", kad iš karto norisi juos pačiupinėti ar net įsigyti. Štai Elecom kompanijos siūlomus SOAP (liet. muilas) serijos įvesties įrenginius kaip tik galima priskirti šiai sričiai. Tikslūs įdomiųjų modelių pavadinimai - M-SP1UR ir M-SP2UR.
Rinkoje pasirodys trispalvė SOAP optinių pelių kolekcija. Įrenginiai turės 800 dpi vaizdo jutiklius, o prie asmeninio kompiuterio bus pajungiami naudojant USB sąsają. M-SP1UR variantas turės pusė metro ilgio laidą, M-SP2UR - kiek daugiau, t.y. 80 cm. Kompaktiškos, aptakios it gabalėlis muilo pelytės svers atitinkamai 65,1 ir 85,5 gramus.
Mažmeninė šios prekės kaina bus maždaug 20USD.

(Šaltinis iXBT)


2009-09-15

"Interneto tėvas" ragina JAV imtis kibersaugumo lyderio vaidmens

Jeigu Vintonas Cerfas turėtų galimybę atsukti laiką ir pakeisti bent vieną dalyką, tai jis, įtraukdamas kiekvieno vartotojo autentikacijos galimybę, gerokai patobulintų dabartinį Interneto Protokolą.
1978-aisiais pagal JAV gynybos ministerijos reikalavimus V. Cerfas pradėjo kurti Interneto tinklą. Tuomet tai buvo viso labo eksperimentas, kuris per tris dešimtmečius evoliucionavo į dabartinį pasaulinį tinklą. TCP/IP standartai, naudojami globaliu mastu, buvo patvirtinti dar 1978 metais, todėl ekspertas įsitikinęs, jog autentikacija tik pagerintų Internetą. Jo teigimu, žmonės turi tiksliai žinoti su kuo jie bendrauja, o įvairių įtartinų ir nepatikimų potinklių vartotojų veiksmų sekimas ir ribojimas turi būti patikėtas amerikiečių kariškiams. Tokią nuomonę Vintonas išreiškė Oro Pajėgų Asociacijos posėdžio metu.
Nestabdanti inovacijų bei neapribojanti žmogaus laisvių pasaulinio tinklo gerinimo būtinybė buvo pagrindinė specialisto pranešimo tema. V. Cerfas paragino JAV padaryti viską, kas įmanoma, kad ši valstybė neprarastų šio sudėtingo proceso vedlio vaidmens. Juk vien Kinijoje dabar suskaičiuojama iki 338 milijonų aktyvių interneto vartotojų - daugiau nei JAV gyventojų iš viso.
Mokslininkas pastebėjo, jog Kinijos Liaudies Respublikoje didelis dėmesys skiriamas IPv6 diegimui. Tai leidžia išvengti kelių dabar aktualių problemų, pavyzdžiui, internetinių adresų stokos. Bet koks JAV delsimas minėtoje srityje būtų didelė klaida ir tik dar labiau padidintų kitų valstybių pranašumą pereinant prie IPv6.


2009-09-04

Praha III. Antroji diena.

Antroji ir, deja, paskutinė diena Čekijos sostinėje vėl prasidėjo nuo maršruto planavimo. Nepamatyta tiek daug, o laiko tiek mažai. Faktas, jog dvi dienos tokiame visapusiškame mieste - per mažas laiko rėžis, dar kartą pasitvirtino.

Šį kartą pirma stotele tapo Vyšehradas (nuotraukas žr. čia). Nuo vienos iš daugelio Prahą supančių kalvų, ant kurios stovi ši pilis, atsiveria nuostabūs vaizdai į Vltava upės kaspiną bei urbanistinį miesto horizontą. Turistų srautas nepalyginamai mažesnis nei vakarykščiame maršrute. Galbūt papildomos ramybės suteikė ir akmenine tvora aptvertos teritorijos centre esančios kapinės, kuriose amžiną poilsį jau beveik pusantro šimto randa nusipelnę visuomenės veikėjai ar bohemos grietinėlė. Tiesą pasakius, net nenutuokiau, kad tokia, rodos, rimčiai ir susikaupimui skirta vieta galėtų traukti turistus. Vyšehrado kapinės tyliai glaudžiasi prie Šv. Petro ir Šv. Povilo bazilikos fasadų, oriai stūksančių šmirinėjančių žmogeliukų bei ošiančių medžių jūroje. Man susidarė tokia nuomonė, kad toje miesto pusėje akmenimis grįsti Vyšehrado keliai bei statiniai - paskutinis senosios kartos miesto bastionas, tolstant nuo kurio pietų link sostinės veidas akivaizdžiai jaunėja. Modernesnio bei labiau šiuolaikiško miesto ritmu, žvelgdami į tamsą pro metro traukinio langus nubildėjome (reikėjo vieną kartą persėsti) iki Nádraží Holešovice kur, išlindus į paviršių, sėdome į 112 numeriu pažymėtą autobusą, kurio galinė stotelė yra septintu geriausiu pasaulyje vadinamas Prahos Zoologijos sodas.

Ne girtus studentus spardančiomis žirafomis ar dėl lėšų stokos žiemą dantimis kalenančių bebrų, bet čekiška gyvūnijos oazė tikrai paliko gerą įspūdį. Pirkdamas du vienos dienos bilietus po 180CZK nelabai suvokiau ką ten būtų galima visą dieną veikti. Užteko aplankyti kelis pirmus pavilionus ir dvejonių migla išsisklaidė. Zoologijos sodas tikrai milžiniškas. Mes aplankėme tik ten gyvenančios faunos pažibas, o laikas tirpte ištirpo. Diena jau kopė į antrąją pusę tad reikėjo judėti viešbučio link, ten susipakuoti lagaminą, sutvarkyti reikalus registratūroje ir judėti Wrocławo link. Planas veikė sklandžiai ir net greta viešbučio esančios metro stotelės eskalatorių viršuje laukiantys kontrolieriai nesujaukė mums nuotaikos. O kaip jie galėjo? Juk "20 (max 30min.) arba 5 sustojimai" tipo viešojo transporto bilietai dar galiojo beveik pusę minutės! (-:

Paskutinis didis žygdarbis draugiškoje Prahoje (kaip ir kiekvienam save gerbiančiam lietuviui) buvo vizitas į vietinės reikšmės a la Mega prekybos centrą. Nesakau, kad man ši procedūra labai artima širdžiai, bet lauktuves draugams bei artimiesiems ekonomiškiau įsigyti būtent tokiuose vietose, o mokėti drakoniškus antkainius senamiesčio kioskuose ar krautuvėlėse svetima suvalkietiškai prigimčiai. Palengvinę pinigines, tačiau papildę skrandžius, spausdami graudžią ašarą, kaip tas meškiukas iš animacinio filmo žadėdami, jog būtinai sugrįšime, lėkėme šiaurės vakarų link, kur už naktin bepanyrančių kalnų mūsų laukė dar belekiek kilometrų asfalto ir nakvynė tvarkingame viešbutyje Wrocławo centre. (Detaliau apie paskutinį žygį automobiliu nebepasakosiu nes apie tai galite perskaityti pirmojoje trilogijos dalyje)

Žurnalo pabaiga.