2008-04-30

Lengvasvoris Skype

Turbūt dažnas asmeninio kompiuterio vartotojas, ypač tas, kuris bent kiek naudojasi interneto teikiamomis gėrybėmis, nesistengs slėpti, jog naudojasi itin populiariu Skype interneto telefonijos tinklu bei programine įranga. Daugelis jų vis augančiame šio milžino šešėlyje pamiršta net tokius trumpųjų pranešimų apsikeitimo veteranus kaip ICQ, MSN ir pan. Ir atrodo, jog tikrai ne veltui, turint omenyje tai, kad visos prieštvaninės bet kokio formato duomenų apsikeitimo funkcijos yra įgyvendintos bei veikia be didesnių sutrikimų.
Ilgai galime liaupsinti Skype'o galimybes, akivaizdų progresą (bent jau MS Windows terpėje), tačiau nešališkumo arba paprastos demokratijos vardan tiek pat (ar net daugiau) laiko galime peikti dėl protokolo uždarumo bei rizikos jog kažkada buvusi nedidukė funkcionali programa taps išbrinkusiu mutantu su įkyriomis, niekam nereikalingomis ataugomis. Galbūt ateityje prie tokio vešėjimo prisidės ir tariamas susiliejimas su visagalio Google paslauga gTalk, bet dabar ne apie tai.
Negana to, kad priklausomų nuo Skype asmeninių kompiuterių vartotojų skaičius nuolat auga sumanieji programos autoriai sugalvojo skverbtis į mobiliuosius telefonus. JAVA architektūros lankstumas leidžia jūsų kišenių bei rankinukų gyventojams prisijungti prie Skype tinklo, rašyti ir siųsti pranešimus bei, panašu, skambinti kitiems vartotojams ar net norimais telefono numeriais. Paradoksalu, bet kas paneigs galimybę, jog jūsų GSM aparatas ilgainiui netaps tik savotišku VOIP terminalu?
Nors mobiliąją Skype versiją puošia gero nežadanti žyma BETA, tačiau per tą valandą, kurią netyčia skyriau žaidimui su šia naujove, viskas veikė idealiai. Tiesa, balso perdavimo taip ir neišbandžiau. Pabūgau įspėjimo, kad kol kas toks malonumas gali būti ne pigus.
Vartotojo sąsaja dizainu bei valdymo principu mažai kuo skyrėsi nuo vyresniosios kompiuterinės sesers. Be didesnės sumaišties, intuityviai galima atlikti norimus veiksmus. Vienintelis diskomfortas - rašyti tekstą minimalistiniu mobilaus telefono mygtukynu. Žinoma, ši problema aktuali tik tiems žmonėms, kurių aparatai, kaip antai manasis Sony Ericsson k750i, nepalaiko T9 įvesties metodo.
Daugiau informacijos apie mobiliąją Skype versiją rasite čia. Parsisiųsti tiesiai į savo mobilųjį telefoną galite WAP naršyklės adresų juostoje įvedę adresą skype.com/m.
P.S. Skype (BETA) sveria 303KB, kompiuteriui - vien įdiegimo byla ~20MB. (-:


2008-04-24

Ieškok ir rasi, belsk ir atidarys

Kiekvienas iš mūsų, tai itin būdinga individams su pabrėžta lietuviška prigimtimi, kartas nuo karto tamsiojoje savo gyvenimo atkarpoje jaučiasi nelaimingas savo, rodos, šuniui ant uodegos keliaujčiu gyvenimėliu. Norisi kažką keisti, kažką atnaujinti. Dailesnioji bei protingesnioji visuomenės dalis sėkmingai eina revoliucijos rūbų spintoje keliu (arsenalas kruopščiai renkamas Akropolio tipo aukso kasyklose), o kiti, ne tokios lakios vaizduotės, pasipuošę pilkais veidais varto pastaruoju metu kaip iš gausybės rago pasipylusių CV svetainių turinį juose ieškodami to utopiško "svajonių" darbo. Drąsesni pabando nusiųsti rožinį gyvenimo aprašymą bei laukia kvietimo pokalbiui, kiti - tiesiog įsitikina, kad keliami reikalavimai žinioms perauga galimybes (arba suranda dar kokių nors nuvalkiotų pasiteisinimų), ir toliau tūno savęs gailėjimo kiaute.
Visa tai yra filosofijos klausimas, bet asmeniškai aš manau, kad "svajonių" darbas ar pareigos egzistuoja tik susapnuotame pasaulyje. Visada atsiranda kokie nors kabliukai, problemos, barjerai, trukdantys pasitenkinti, rodos, tokiu ilgai siektu postu. Teorija paprasta it dvi kapeikos - statistinis sveikas žmogysta dirbti nemėgsta.Žymusis apie verslo banginių pasiplaukiojimus informuojantis užusieninis žurnalas Fortune tarsi numeta šuvai kaulą besidomintiems ar atkiša špygą prieš nosį nusivylusiems ir pateikia geriausių šių metų darbdavių sąrašą (sąrašą plikos lentelės pavidalu be išvedžiojimų rasite čia).
Problema, o gal kai kuriems ir eilinis pasiteisinimas, tai, kad tope besipuikuojančios kompanijos Marijos Žemelėn nosies nekiša. Mūsiškos vyriausybės bei jai iš paskos lojančių analitikų sapalionėmis išpūstas ekonomikos kilimas ir, neva, milžiniškos tėviškėlės rinkos galimybės jiems nei motais.
Gal ir gerai, a? Sutaupys jie neįdarbindami tokių specialistų kaip tu ar aš. (-: Kaip ten bebūtų linkiu šlapių seilių pavarvinimų bei sėkmingo planų apie šviesią ateitį kūrimo... paraleliniame pasaulyje, žinoma.


2008-04-10

Žiurkė žudikė

Berniukams patinka nauji žaisliukai. Be išimčių. Prieš, maždaug, du mėnesius sugalvojau atsinaujinti savo asmeniniam kompiuteriui skirtų priedų arsenalą. Kadangi tarpinė tarp kėdės ir klaviatūros (vartotojas - aut. past.) rankomis dažniausiai sąveikauja su mygtukynu arba pelyte, tai nusprendžiau pradėti nuo pastarojo plastmasinio augintinio.
Pirmoji mano, kaip pirkėjo, taikiklyje atsirado Logitech G7. Prieš prasidedant kandidatų atrankai naudojau Logitech NX60 - kompaktišką bevielį įvesties įrenginį, kurio vien pilnas pavadinimas bei specifikacija išduoda, jog naudoti derėtų jungiant prie nešiojamo asmeninio kompiuterio. G7 prieš tuometinę pelę atrodė kaip galinga, steroidais prikimšta žiūrkė žudikė, garantuosianti man totalų pasisekimą bei vienvaldystę virtualiame žaidimų pasaulyje. Kaip bebūtų gaila, bet nei tuo metu, nei dabar (dienoraščio įrašo užsaugojimo momentu) šis visiems gerai žinomos firmos produktas nei Lietuvoje, nei, panašu, visoje motulėje Europoje nėra oficialiai platinamas. Liko tik galimybė įsigyti kokiame nors internetiniame aukcione arba anapus Atlanto veikiančioje elektroninėje parduotuvėje. Gaila, bet tokiu atveju prie kainos prisideda dar trečdalis sumos už transportavimo išlaidas ir paini situacija garantinio aptarnavimo atveju. Nutariau nerizikuoti, o analogiško arba net geresnio pirkinio ieškoti tėvynės rinkoje.
Galų gale po gausybės perskaitytų straipsnių, diskusijų, po keleto vizitų kompiuterine technika prekiaujančiose krautuvėse mano žvitri akis užkliuvo už visiškai tuo metu nežinomos ir negirdėtos Razer firmos pelių. Žinoma, iš pradžių dėmesį patraukė skambūs reklaminiai šūkiai ir pažadai, tačiau po trumpo duomenų gavybos seanso surasti atsiliepimai iš vartotojų taip pat skambėjo tik teigiamai. Nusprendžiau surizikuoti. Iš gan plataus pelių asortimento išsirinkau optimaliausią variantą (mano) pagal kainos, kokybės ir funkcionalumo santykį. Nenorėjau ilgiau kankintis dvejonėse ir nežinioje todėl sekančią dieną už 179.95 piniginių ekvivalentų įsigijau Razer DeathAdder. Sutinku, kaina tikrai apvaloka, bet, kaip toliau įsitikinau, prekė verta kiekvieno cento.
Naujasis stalo paviršiaus gyventojas buvo tvarkingai supakuotas juodame karstelyje. Keletas padėkos raštų, garantinių pasižadėjimų, reklaminių skrajučių ir optinė laikmena su reikiama programine įranga palikti įkapėmis. Atsargiai išpakavau, išvyniojau laidą, perrištą plona viela, o reikiamą galą įkišau į USB lizdą. Pulsuojančiu ritmu skaisčiai sušvito mėlynas gamintojo logotipas ir įsižiebė ratukas tarp dviejų mygtukų. Operacinė sistema nuosekliai susipažino su naujuoju įrenginiu. Nekantraudamas sušėriau CD, paleidau diegimo bylą. Keletas pistoletiškų standartinio dialogo langų... pasiūlymas perkrauti kompiuterį. Aklai pasitikėdamas su viskuo sutikau ir po keletos akimirkų jau brukau senąjį graužiką į stalčių kuo giliau bei niurkiau naująjį.
Pirmasis įspūdis - svoris. Palyginus su dviem AA standarto maitinimo elementais varomu belaidžiu pirmtaku skirtumas akivaizdus. Neesu labai išdykęs, bet būdavo momentų kada vakarop pradėdavo perštėti riešą. Pasirodo diskomfortą sukeldavo kelios valandos stalo paviršiaus obliavimo su 73 g sunkesne pele.
Sekanti pastaba yra kiek neigiama. Pirmą dešimtį delno uždėjimo ant angies kartų bevardis pirštas pasimesdavo nežinioje nes mygtukai yra kiek gilesni ir platesni nei vidutiniškai, bet ne tiek, kad patogiai tilptų du pirštai. Adaptuotis prie naujų sąlygų pavyko itin greitai nes šį trūkumą kompensavo kiti privalumai.
Vienas iš jų - itin maloni prisilietimams, švelni danga, primenanti minkštą guminį, bet tvirtą paviršių. Jei (atvėrus kokią nors gašlaus turinio internetinę svetainę) staiga pradėtų prakaituoti delnai ši kompiuterinė pelytė jums iš rankų tikrai nepabėgs. Tiesa, tokia danga apgaubta tik viršutinė įrenginio dalis, o šonai bei apačia sudaryti iš blizgaus plastiko, ko pasekoje vietoje, kur nykštis liečiasi su korpusu, retkarčiais lieka plonas įvairios kilmės nesunkiai pašalinamo purvo sluoksnis. Na, asmeninės higienos sumetimais rankas plauti reikia dažniau. (-:
Razer DeathAdder skirta tik dešiniarankiams vartotojams todėl tik kairiame šone, kiek aukščiau nykščio yra du programuojami mygtukai. Nebepamenu kokios funkcijos jiems buvo priskirtos pagal nutylėjimą, bet aš iš karto sukonfigūravau DPI didinimui/mažinimui (labai pravartu žaidžiant taip mėgiamas šaudykles). Priešingai nei kitų gamintojų modeliuose šie mygtukai nėra tie, kuriuos įmanoma paspausti netyčia, nes nykštį tenka kiek pakelti tam, kad juos spustelti.
Paskutinis bet ne ką mažiau svarbus yra ratukas tarp dviejų pagrindinių klavišų. Jis šviečia ir yra kiek masyvesnis už savo paprastesnius brolius. Turbūt preciziškumo vardan kiekvienas pasukimas yra tvirtai fiksuojamas, bet įprastinis traškėjimas nėra itin erzinantis kai paskubomis reikia prasukti didelius teksto masyvus. (Pamenu teko ne vieną prieš tai turėtą kompiuterinę pelę modifikuoti savarankiškai tam, kad pašalinti šį įkyrų traškėjimą.)
Dar vienas aspektas, prieš tai mane nukreipęs aukščiau paminėta belaidžių įvesties įrenginių linkme - vielos atkarp pelės ir kompiuterio USB lizdo. Kad ir kaip sistemingai būtų išdėstytas laidas, kad ir kaip dažnai iš naujo tvarkingai beperjunginėčiau visą raizgalynę pabaigoje gaunasi tas pats: laidai kliūva vienas už kito, susipainioja, o pelės judėjimas tampa apribotas nors ir akimirkai, bet, žinoma, atsakingiausiu momentu (pvz. taikiklyje laikant priešo makaulę). Šiuo atžvilgiu neonu pasipuošusio mechaninio graužiko uodega gerokai plonesnė, lengvesnė bei elastiškesnė. Pati fizinė jungtis tarp PC ir pelytės nebetrukdo įnirtingai manevruoti kovos lauke.
Tokiai pelei nesvarbus net paviršius, kuriuo ji laksto. Kursorius ekrane savavališkai nešokinėja, nedreba ir impulsyviai nebėgioja iš vieno kampo į kitą. Žinoma, aštresnius pojūčius pabrėžia ir Cyber Snipa pagrindas. Man tik belieka džiaugtis, nes pats tokio tikrai nebūčiau įsigijęs, o dovanotam pelės kilimėliui į hi-tech sudedamąsias dalis niekas nežiūri. (-:
Kiek teko susidurti, tai vienintelis potencialius tokių, kiek brangesnių, kompiuterinių pelių vartotojus į dvi stovyklas dalinantis klausimas - įrenginio forma. Rodos, visi supranta, jog ji turi būti patogi ir tiek. Apie ką čia daugiau diskutuoti? Pasirodo, kad skirtingas žmogus savo nebylūjį elektroninės erdvės kompanjoną laiko skirtingai. Skiriamos dvi grupės individų. Manipuliatorių stumdantys: 1) pirštų galais (claw grip); 2) visu delno paviršiumi (palm grip). Akivaizdu, kad pirmiems labiau aktualūs yra svorio parametrai, antriems - formos. Jei asmeniškai man Razer DeathAdder prie rankos it prilimpa, tai ne vienas iš mano draugų norėtų, jod ji būtų kiek aukštesnė, su kupra kaip pas Noterdamo kupriuką varpininką. Taigi, prieš rizikuojant vienu kitu litu derėtų atidžiau išanalizuoti savo įpročius. Kitaip galima netikėtai suabejoti investicijų sėkme.
Visam įrenginio funkcionalumui užtikrinti reikia įdiegti reikiamas tvarkykles ir programinę įrangą. Kartu su operacine sistema pasileidžia bei nuolat procesų sąraše ir sisteminėje juostoje prie laikrodžio tūno pelės valdymo, kalibravimo programa. Sąsaja intuityvi ir paprasta (bent jau kertines anglų kalbos žinias turinčiam vartotojui). Ramybės būsenoje procesas uzurpuoja iki 10MB operatyvinės atminties. Problemų ar neaiškumų nebuvo.
Kol kas esu visiškai patenkintas pirkiniu. Rezultatas pranoko lūkesčius pagal visą penkmečio planą, gal net kiek daugiau. Žinoma, jei žmogaus veikla prie kompiuterio apsiriboja pora valandų ramaus kasdieninio naršymo ar muzikos klausymo, tai pakeitus pelytę našumas padidės minimaliai, bet jei aukų skaičius špjovų pavidalu fiksuojamas ant stalo kampo ar naktimis dažnai kankina nemiga, tai toks tinkamas virtualios ekipiruotės elementas suteiks naujas galimybes ir paspartins senąsias.


2008-04-07

Izmaelis. Šį kartą apie knygą.

Visokiais, plačiai prieinamais internetinių pokalbių protokolais (IRC, DC++ ir pan.) nepažįstami žmonės man kartais lakoniškai parašo kažką panašaus į "gera knyga". Na, kartais dar pasisveikina. Dialogas būna itin trumpas nes į mano atsakymą paprasčiausiai mažai kas reaguoja. Matomai, anoniminiams pašnekovams svarbu tik pasidalinti pačiu įspūdžiu. Pirmą kartą aš nesupratau esmės. Antrą - nepatingėjau paieškos puslapyje kartu įvesti reikiamus raktažodžius izmaelis bei knyga. Jau pačios pirmos nuorodos rezultatų sąraše mane nukreipė reikiama linkme.
Prieš gerą dešimtmetį, kada prispyrė reikalas "pakrikštyti" patį save nauju, originaliu ir pasauliniame kompiuteriniame tinkle anonimiškumą garantuojančiu nickname'u, mano pasirinktas slapyvardis nieko bendro su Daniel Quinn romanu "Izmaelis" (angl. "Ishmael") neturėjo, tačiau lygiagretę tarp vieno iš pagrindinių knygos veikėjų vardo bei manojo nubrėžti be jokios abejonės galima, abiem atvejais šaltinis aiškus - Senasis Testamentas. Ne vieta ir ne laikas dabar dėstyti savąją teoriją dėl pasirinkto slapyvardžio, bet šis sutapimas gerokai vėliau mane supažindino su tikrai vertu dėmesio kūriniu.
Daniel Quinn "Izmaelis" - dialogas tarp telepatiškai bendraujančios gorilos ir paprasto žmogaus. Iš pradžių maniau, kad tai kažkokia šmaikšti ir lakoniška standartinio amerikietiškojo trumpaprotiškumo pašaipa, bet greit teko įsitikinti, jog nevalia apsiriboti viena individų grupe. Pamiršus homo sapiens egoistiškumą skaitytojui sudaroma galimybė į žmogaus (bei žmonijos) atsiradimą, vystymąsi pažvelgti kiek kitokiu kampu, iš nepriklausomo stebėtojo vietos. Jei pašnekovų diskusijos metu gimstanti tiesa neapverčia skaitytojo vertybių skalės aukštyn kojomis, tai bent jau susimąstyti privers tikrai. Ar tikrai mes - aukščiausias laiptelis evoliucijos pakyloje? Ar žmonija - vienintelė pasaulio ateitis?
Nedvejodamas Daniel Quinn "Izmaelį" įtraukiu į knygų sąrašą, pažymėtą būtina perskaityti. Dėkoju autoriui už tai, kad tai tik įžanga į trilogiją.
The Pirate Bay paieškos lauke įvedę originalų knygos pavadinimą rasite anglų kalba įgarsintą šios knygos variantą (audiobook). Beje, taip skaityti/klausyti yra smagiau nei galvojau. Nors su negyvu medžiu lentynoje lyginti negalima.


2008-04-02

Muzikinės elektronikos esensija

Už jūrų marių, už vandenynų, tolimoje karalystėje yra tokia radijo stotis BBC Radio 1. Ją išgirsti galima ir mūsuose tinkamai nustačius interneto bangą savo imtuve. (Šiuo atveju asmeniniame kompiuteryje su tinkama programine įranga atvėrus reikiamą nuorodą.) Ši radijo stotis groja šiuolaikinę užusieninę populiariąją muziką, kuri, priešingai nei lietuviškoji estrada, yra pažengusi kiek tolėliau bei nebetelpa yviškame standarte. Ten populiarioji muzika =! rytų bloko popsūchai, bet dabar ne apie tai. Taigi, BBC Radio 1 savo programų tinkle turi porą valandų skirtų įvairių diskžokėjų gebėjimams pademonstruoti. Elektroninės muzikos gerbėjai tai atpažįsta pagal prierašą pavadinime "Essential Mix". Padrikas transliacijų įrašų kopijas aš pats anksčiau rinkdavau nesistemingai iš keletos, tame tarpe ir p2p, šaltinių. Kadangi tuose miksuose galima aptikti tikrų bumčikinių perliukų pradėjau ieškoti konkretesnio tokios produkcijos tiekimo taško.
Ir ką? Radau! Nežinau kiek tai atitinka buožiškas teisines normas, bet tracklistings puslapyje pateiktose nuorodose galima nemokamai (ir itin sparčiai) parsisiųsti tikrai geros muzikos. Beje, manau, kad svetainė neapsiriboja vien tik BBC Radio 1 siūlomais miksais.
Let the beat control your body! (-:


2008-04-01

Skaitliukas

Per savo, kaip aktyvaus internauto, gyvenimą esu matęs daugybę visokiausių "skaitliukų". Pradedant paprasto vienos ar kitos svetainės lankytojų registravimu, nuorodų spragtelėjimu ir tęsiant dienų skaičiumi likusiu iki pasaulio pabaigos ar jūsų mirties dienos. Ši idėja man pasirodė itin originali. Panašu, kad intriga, užsimezgusi prieš ketveris su kapeikomis metų tarp didžios US&A valstybės balsavimo teisę turinčių gyventojų tebegyvuoja.
P.S. Tautinio pilietišumo vardan labai politkorektiška turėtų būti patiems inicijuoti kokį nors kandų lietuviškąjį skaitliuką. Tarkim dienų, likusių iki Ignalinos AE uždarymo.