Kiekvienas iš mūsų, tai itin būdinga individams su pabrėžta lietuviška prigimtimi, kartas nuo karto tamsiojoje savo gyvenimo atkarpoje jaučiasi nelaimingas savo, rodos, šuniui ant uodegos keliaujčiu gyvenimėliu. Norisi kažką keisti, kažką atnaujinti. Dailesnioji bei protingesnioji visuomenės dalis sėkmingai eina revoliucijos rūbų spintoje keliu (arsenalas kruopščiai renkamas Akropolio tipo aukso kasyklose), o kiti, ne tokios lakios vaizduotės, pasipuošę pilkais veidais varto pastaruoju metu kaip iš gausybės rago pasipylusių CV svetainių turinį juose ieškodami to utopiško "svajonių" darbo. Drąsesni pabando nusiųsti rožinį gyvenimo aprašymą bei laukia kvietimo pokalbiui, kiti - tiesiog įsitikina, kad keliami reikalavimai žinioms perauga galimybes (arba suranda dar kokių nors nuvalkiotų pasiteisinimų), ir toliau tūno savęs gailėjimo kiaute.Visa tai yra filosofijos klausimas, bet asmeniškai aš manau, kad "svajonių" darbas ar pareigos egzistuoja tik susapnuotame pasaulyje. Visada atsiranda kokie nors kabliukai, problemos, barjerai, trukdantys pasitenkinti, rodos, tokiu ilgai siektu postu. Teorija paprasta it dvi kapeikos - statistinis sveikas žmogysta dirbti nemėgsta.Žymusis apie verslo banginių pasiplaukiojimus informuojantis užusieninis žurnalas Fortune tarsi numeta šuvai kaulą besidomintiems ar atkiša špygą prieš nosį nusivylusiems ir pateikia geriausių šių metų darbdavių sąrašą (sąrašą plikos lentelės pavidalu be išvedžiojimų rasite čia).
Problema, o gal kai kuriems ir eilinis pasiteisinimas, tai, kad tope besipuikuojančios kompanijos Marijos Žemelėn nosies nekiša. Mūsiškos vyriausybės bei jai iš paskos lojančių analitikų sapalionėmis išpūstas ekonomikos kilimas ir, neva, milžiniškos tėviškėlės rinkos galimybės jiems nei motais.
Gal ir gerai, a? Sutaupys jie neįdarbindami tokių specialistų kaip tu ar aš. (-: Kaip ten bebūtų linkiu šlapių seilių pavarvinimų bei sėkmingo planų apie šviesią ateitį kūrimo... paraleliniame pasaulyje, žinoma.
Posts
