Turbūt visi žinote šiuo metu ypač populiarų neva interaktyvaus komercinių Lietuvos televizijų žiūrovų dalyvavimo laidose stebuklą - balsavimą skambinant arba siunčiant teksto žinutę trumpuoju numeriu. Įvairiaspalviuose konkursuose dalyvauja visokio plauko dėdės ir tetos. Jie šoka, dainuoja, čiuožinėja, krečia pokštus ir visaip kitaip bando belstis į žiūrovo širdis bei užkariauti taip trokštamą, maždaug apie 2 Lt kainuojantį, balsą. Jei šou žiūrovui tai pramoga, kad ir kokia ji primityvi būtų, šauniesiems dalyviams tai - reklama. Gal todėl kai kurie žymūs visuomenės veikėjai trokšta siekti pergalės arba bent jau išskirtinio dėmesio bet kokia kaina. Visai nesvarbu ar mokama pinigais ar, paprasčiausia, padorumo bei orumo ekvivalentais. Nes reklama, teigiama ar neigiama, yra geras dalykas.
Dabar įsivaizduokite tokią genialią schemą. Koks nors nepriklausomos Lietuvos piniguotis, naujojo kirpimo milijonierius, gudriai ir apsukriai susikrovė turtus prieš keletą metų. Dabar jo stačiokiškas ego išsipūtęs, o tolimesnį jo augimą riboja tik skurdžios tarybinės vaizduotės rėmeliai. Atsibodęs visuotinis šio "verslininko" materialinės gerovės pripažinimas nustoja tenkinti savimeilę ir, it yla iš maišo, išlenda negirdėti, neregėti gebėjimai, kuriuos naujai atrastas talentas šlifuoja visos tautos akivaizdoje šmėkščiodamas žydruosiuose ekranuose. O Tauta ir juokiasi, ir tuo pačiu metu aprauda arba susiriesdama keikia tą klaikų kontrastą tarp elito atstovo gebėjimo "kalti" pinigus bei visiško nemokšiškumo demonstruojant save kitokiame, labiau pramoginiame, amplua. Sakysite, niekas negimė mokėdamas... kas čia tokio? O aš cituoju liaudies išmintį, "nemoki p*st, nereikia lįst".
Deja, personažo būdas ne toks. Jam būtinai reikia užlipti ant čempionų pjedestalo ir savo pinigų vežimu pravažiuoti pro nugalėtojų arką godžiai pačiam sau barstant kelią ne gėlių žiedlapiais, o kupiūromis. Taip ir grindžiamos didžios pergalės. Iš pradžių - idėja, toliau - paprasta aritmetika ir šiek tiek finansinių investicijų. Paskaičiuokite patys: vienas "balsas" skambinant arba siunčiant SMS trumpuoju numeriu XXXX kainuoja apie 2 Lt, o fiktyviai pergalei garantuoti tereikia keleto tūkstančių "balsų". Na, vienas mobilaus ryšio vartotojas gali skambinti trumpuoju numeriu labai ribotą kiekį kartų, tačiau pagalvokite kiek įvairiuose platinimo taškuose yra sukaupta išankstinio papildymo SIM kortelių (beje, kiek supratau bet koks, fizinis ar juridinis, asmuo gali įsigyti neribotą kiekį), o jų įsigijimo kaina padengia keletą minučių pirmojo pokalbio. Vadinasi kiekviena įsigyta SIM kortelė garantuoja keletą taškų reikiamam konkursantui. Turint didelį kiekį dirbtinam "balsavimui" skirtų SIM kortelių telieka viena menka problema - kas pasiryš gūdų vakarą pasislėpus po šusnimi plastiko niurkyti mobiliuosius telefonus? Kaip ir dažnai po Lietuvos dangumi nutinka - nemokamos darbo jėgos parūpins draugų draugai, verslo partneriai, partnerių darbuotojai ir t.t. Juk tokio kilnaus tikslo akivaizdoje nepasigirs nei vienas verkšlenantis "NE!", neatsiras nei vienas atsisakantis ar prieštaraujantis, o jei ir atsiras, tai pragmatiškai patylės. Nes kai kam triženklis skaitmuo ir aukso medalis greta vardo televizoriaus ekrane tikrai verta to. Nesvarbu net jei tokie rezultatai "pritempiami" iki reikiamų reikšmių kelis kartus iš eilės (retas toks TV projektas apsiriboja tik viena vienintele transliacija, jie tęsiasi ir tęsiasi). Kiek kartų nepagailima pinigėlių, tiek kartų pakylama į turnyrinės lentelės Olimpą arba, žiūrėk, net laimima ir patekus į finalą.
Nesvarbi lieka eilinio susidomėjusio žiūrovo nuomonė, tolimu ir neišgirstu lieka švilpimas, kuris nuaidėjęs publikoje pasigedo bent mandagiųjų ovacijų. Viskas nublanksta prieš akinantį pergalės tviskesį. Tikslas pasiektas - dėmesys ir dar vienas titulas į tuštybės lentyną.
Kas galėtų paneigti, kad ši istorija nėra iš piršto laužta? (-:
Dabar įsivaizduokite tokią genialią schemą. Koks nors nepriklausomos Lietuvos piniguotis, naujojo kirpimo milijonierius, gudriai ir apsukriai susikrovė turtus prieš keletą metų. Dabar jo stačiokiškas ego išsipūtęs, o tolimesnį jo augimą riboja tik skurdžios tarybinės vaizduotės rėmeliai. Atsibodęs visuotinis šio "verslininko" materialinės gerovės pripažinimas nustoja tenkinti savimeilę ir, it yla iš maišo, išlenda negirdėti, neregėti gebėjimai, kuriuos naujai atrastas talentas šlifuoja visos tautos akivaizdoje šmėkščiodamas žydruosiuose ekranuose. O Tauta ir juokiasi, ir tuo pačiu metu aprauda arba susiriesdama keikia tą klaikų kontrastą tarp elito atstovo gebėjimo "kalti" pinigus bei visiško nemokšiškumo demonstruojant save kitokiame, labiau pramoginiame, amplua. Sakysite, niekas negimė mokėdamas... kas čia tokio? O aš cituoju liaudies išmintį, "nemoki p*st, nereikia lįst".
Deja, personažo būdas ne toks. Jam būtinai reikia užlipti ant čempionų pjedestalo ir savo pinigų vežimu pravažiuoti pro nugalėtojų arką godžiai pačiam sau barstant kelią ne gėlių žiedlapiais, o kupiūromis. Taip ir grindžiamos didžios pergalės. Iš pradžių - idėja, toliau - paprasta aritmetika ir šiek tiek finansinių investicijų. Paskaičiuokite patys: vienas "balsas" skambinant arba siunčiant SMS trumpuoju numeriu XXXX kainuoja apie 2 Lt, o fiktyviai pergalei garantuoti tereikia keleto tūkstančių "balsų". Na, vienas mobilaus ryšio vartotojas gali skambinti trumpuoju numeriu labai ribotą kiekį kartų, tačiau pagalvokite kiek įvairiuose platinimo taškuose yra sukaupta išankstinio papildymo SIM kortelių (beje, kiek supratau bet koks, fizinis ar juridinis, asmuo gali įsigyti neribotą kiekį), o jų įsigijimo kaina padengia keletą minučių pirmojo pokalbio. Vadinasi kiekviena įsigyta SIM kortelė garantuoja keletą taškų reikiamam konkursantui. Turint didelį kiekį dirbtinam "balsavimui" skirtų SIM kortelių telieka viena menka problema - kas pasiryš gūdų vakarą pasislėpus po šusnimi plastiko niurkyti mobiliuosius telefonus? Kaip ir dažnai po Lietuvos dangumi nutinka - nemokamos darbo jėgos parūpins draugų draugai, verslo partneriai, partnerių darbuotojai ir t.t. Juk tokio kilnaus tikslo akivaizdoje nepasigirs nei vienas verkšlenantis "NE!", neatsiras nei vienas atsisakantis ar prieštaraujantis, o jei ir atsiras, tai pragmatiškai patylės. Nes kai kam triženklis skaitmuo ir aukso medalis greta vardo televizoriaus ekrane tikrai verta to. Nesvarbu net jei tokie rezultatai "pritempiami" iki reikiamų reikšmių kelis kartus iš eilės (retas toks TV projektas apsiriboja tik viena vienintele transliacija, jie tęsiasi ir tęsiasi). Kiek kartų nepagailima pinigėlių, tiek kartų pakylama į turnyrinės lentelės Olimpą arba, žiūrėk, net laimima ir patekus į finalą.
Nesvarbi lieka eilinio susidomėjusio žiūrovo nuomonė, tolimu ir neišgirstu lieka švilpimas, kuris nuaidėjęs publikoje pasigedo bent mandagiųjų ovacijų. Viskas nublanksta prieš akinantį pergalės tviskesį. Tikslas pasiektas - dėmesys ir dar vienas titulas į tuštybės lentyną.
Kas galėtų paneigti, kad ši istorija nėra iš piršto laužta? (-:
1 comment:
Išties nereikia to gausybės telefonų maigymo, masiniam tokiam SMS žinučių siuntinėjimui galima įkinkyti kompiuterį...
Post a Comment